فَلَا وَرَبِّكَ لَا يُؤْمِنُونَ حَتَّىٰ يُحَكِّمُوكَ فِيمَا شَجَرَ بَيْنَهُمْ ثُمَّ لَا يَجِدُوا۟ فِىٓ أَنفُسِهِمْ حَرَجًۭا مِّمَّا قَضَيْتَ وَيُسَلِّمُوا۟ تَسْلِيمًۭا ٦٥

Bet ne – (Aš, Allahas) prisiekiu tavo (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) Viešpačiu (Pats Savimi)! – jie nepatikės, kol nepadarys tavęs teisėju (kreipdamiesi į tave per tavo gyvenimo laikotarpį ir į tavo „sunną“ – pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) gyvenimo pavyzdžius – po tavo mirties) tuo, kas yra supainiota tarp jų (visose ginčytinose situacijose), ir kuomet jie neras savo sieloje suvaržymo (abejonių ir nepasitenkinimo) dėl to, ką tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nusprendei.