وَلَا تُجَـٰدِلْ عَنِ ٱلَّذِينَ يَخْتَانُونَ أَنفُسَهُمْ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ مَن كَانَ خَوَّانًا أَثِيمًۭا ١٠٧

Nebūk užtarėju tų, kurie išduoda save (nepaklūsta Allahui), nes Allahas nemyli to, kuris yra išdavikas, nusidėjėlis (tai reiškia, kad Allahas uždraudė pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) užtarti tuos, kurie padarė nusikaltimą ir nusipelnė bausmės, kurios yra nustatytos šariate, arba bausmę smerkimo tikslais. Tokių žmonių negalima užtarti, kad būtų pašalintas kaltinimas dėl padarytų nusikaltimų ar išgelbėtų nuo nusipelnytos bausmės. Allahas nėra patenkintas tais, kurie dažnai praranda pasitikėjimą ir dažnai daro nuodėmę. Jis nemėgsta ir nekenčia tokių žmonių. Tai yra minėto draudimo priežastis).