وَلَوْلَا فَضْلُ ٱللَّهِ عَلَيْكَ وَرَحْمَتُهُۥ لَهَمَّت طَّآئِفَةٌۭ مِّنْهُمْ أَن يُضِلُّوكَ وَمَا يُضِلُّونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمْ ۖ وَمَا يَضُرُّونَكَ مِن شَىْءٍۢ ۚ وَأَنزَلَ ٱللَّهُ عَلَيْكَ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَعَلَّمَكَ مَا لَمْ تَكُن تَعْلَمُ ۚ وَكَانَ فَضْلُ ٱللَّهِ عَلَيْكَ عَظِيمًۭا ١١٣

Ir jei ne Allaho Malonė tau ir ne Jo Gailestingumas tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (tai, kad Jis apsaugoja perspėdamas tave siunčiant tau apreiškimus), tikrai viena jų tarpo grupė (tų, kurie bando pateisinti nusikaltimą padariusįjį) būtų suplanavusi suklaidinti tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (kad suklystum savo sprendime). Ir vis dėlto jie apgaudinėja tik save (nes šių veiksmų pasekmės atsisuks prieš juos) ir niekuo tau (jie) nepakenks: nes Allahas apreiškė tau Knygą (Koraną) ir išmintį (sunną) ir išmokė tai, ko tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (anksčiau) nežinojai. Ir Allaho dosnumas (kurį Jis parodė) tau yra didis.