يَسْـَٔلُكَ أَهْلُ ٱلْكِتَـٰبِ أَن تُنَزِّلَ عَلَيْهِمْ كِتَـٰبًۭا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ ۚ فَقَدْ سَأَلُوا۟ مُوسَىٰٓ أَكْبَرَ مِن ذَٰلِكَ فَقَالُوٓا۟ أَرِنَا ٱللَّهَ جَهْرَةًۭ فَأَخَذَتْهُمُ ٱلصَّـٰعِقَةُ بِظُلْمِهِمْ ۚ ثُمَّ ٱتَّخَذُوا۟ ٱلْعِجْلَ مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَتْهُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ فَعَفَوْنَا عَن ذَٰلِكَ ۚ وَءَاتَيْنَا مُوسَىٰ سُلْطَـٰنًۭا مُّبِينًۭا ١٥٣

Knygos žmonės (judėjai) prašo (tokio stebuklo) tavęs (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kad nuleistum jiems Knygą iš dangaus (iš Allaho jau parašytus ritinius) (lygiai taip kaip Taurato (Toros) lentelės buvo išsiųstos pranašui Mūsai (Mozei) (taika jam)). (Nenustebk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)nes) jie (jų protėviai) prašė (pranašo) Mūsos (Mozės) (taika jam) daugiau nei tai ir pasakė: „Parodyk mums Dievą atvirai!“ ir juos nutrenkė žaibas dėl jų neteisybės (už prašymus to, ko jie neturėjo teisės prašyti). Tada (kai Allahas prikėlė tuos, kuriuos trenkė žaibas), jie paėmė veršį (kaip dievybę) po to, kai jiems pasirodė aiškūs Apreiškimai (stebuklai, su kuriais buvo išsiųstas pranašas Mūsa (Mozė) (taika jam)), jie pasiėmė veršį (kaip dievybę), ir Mes tai (jų veršio garbinimas) (dėl jų atgailos) atleidome ir pateikėme (pranašui) Mūsai (Mozei) (taika jam) aiškų argumentą.