فَبِمَا نَقْضِهِم مِّيثَـٰقَهُمْ وَكُفْرِهِم بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَقَتْلِهِمُ ٱلْأَنۢبِيَآءَ بِغَيْرِ حَقٍّۢ وَقَوْلِهِمْ قُلُوبُنَا غُلْفٌۢ ۚ بَلْ طَبَعَ ٱللَّهُ عَلَيْهَا بِكُفْرِهِمْ فَلَا يُؤْمِنُونَ إِلَّا قَلِيلًۭا ١٥٥

Ir (krito ant jų Allaho Pyktis), nes jie sulaužė savo Sandorį ir neigė Allaho Apreiškimus ir žudė pranašus, neturėdami (tam) teisės, ir (todėl) jie sakė: „Mūsų širdys uždengtos (kažkuo uždarytos) (ir todėl ta tiesa, kurią sako pasiuntiniai, jų nepasiekia).“ Iš tiesų! Allahas užantspaudavo juos (jų širdis) dėl jų neigimo (Absoliutinės Tiesos), ir tik nedaugelis iš jų tarpo (iš judėjų) tampa paklusnūs (tampa musulmonais).