وَإِنْ خِفْتُمْ أَلَّا تُقْسِطُوا۟ فِى ٱلْيَتَـٰمَىٰ فَٱنكِحُوا۟ مَا طَابَ لَكُم مِّنَ ٱلنِّسَآءِ مَثْنَىٰ وَثُلَـٰثَ وَرُبَـٰعَ ۖ فَإِنْ خِفْتُمْ أَلَّا تَعْدِلُوا۟ فَوَٰحِدَةً أَوْ مَا مَلَكَتْ أَيْمَـٰنُكُمْ ۚ ذَٰلِكَ أَدْنَىٰٓ أَلَّا تَعُولُوا۟ ٣
O jei bijote, kad nebūsite sąžiningi su (mergaitėmis) našlaitėmis 3 (kurios yra jūsų globoje) (jei su jomis susituoksite) (kad negalėsite joms įteikti jų „mahr“ – vedybinio garantinio bonuso kaip kitoms moterims), tai veskite (kitas) (iš) tų, kurios jums patinka, moteris – dvi, (arba) tris, (ar) keturias. Ir jei bijote, kad nebūsite teisingi (tarp kelių žmonų), tada (tuokitės) (tik) su viena arba pasitenkinkite tuo, ką turite po ranka (sugulove, kurią turite) (čia kalbama apie verges, kurios galbūt nereikalaus tokio pat „mahr“ – vedybinio garantinio bonuso, kuris yra įprastas tarp laisvųjų; dažniausiai tokiu atveju vergėms kaip „mahr“ buvo suteikiama laisvė). Tokia (santuoka tik su viena) artimesnė, kad nenukryptų (nuo teisingumo).
3 Ibn Kesir: čia kalbama apie tokį atvejį, kai našlaitė yra globėjo globoje ir yra jo turto bendraturtė, o šis savo turto ir grožio patrauktas globėjas, kuris nori ją vesti, bet nenori laikytis teisingumo (mokėti) „mahr“ (vedybinį garantinį bonusą) ir duoti jai tai, ką jai duotų bet kuris kitas. Štai kodėl tokiems žmonėms buvo draudžiama tuoktis (su našlaitėmis), nebent (globėjai) laikytųsi teisingumo jų atžvilgiu ir sumokėtų joms didžiausią tarp jų priimtą „mahrą“, (kitaip) jiems buvo nurodyta (Allaho) tuoktis su kitomis moterimis, kurios jiems patinka.