أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ نَصِيبًۭا مِّنَ ٱلْكِتَـٰبِ يُؤْمِنُونَ بِٱلْجِبْتِ وَٱلطَّـٰغُوتِ وَيَقُولُونَ لِلَّذِينَ كَفَرُوا۟ هَـٰٓؤُلَآءِ أَهْدَىٰ مِنَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ سَبِيلًا ٥١
Argi nematei (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tų, kuriems buvo duota dalis Knygos (judėjų, kurie turi tik dalį tikrojo Taurato (Toros)) – jie tiki „Džibt“ (tai yra: stabu, burtininku, šėtonu arba kažkuo, kuriam suteikiama galia, nors jis neturi galios ar ypatingų savybių) ir „Taghut“ (tai yra: ištvirkusiu, iškrypėliu, tironu, piktu lyderiu, nusikaltėliu, prieštaraujančiais Allaho nuorodoms, bandančius žiauria jėga užvaldyti žmones) ir apie tuos, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), jie sako: „Beje, šie yra tikresni už tuos, kurie įtikėjo (tapo musulmonais)“ 9 .
9 Siekdami suteikti politeistams pasitikėjimo ir sudaryti sąjungą prieš musulmonus, Medinos žydai pasakė politeistų vadui Abu Sufyanui: „Jei reikia pasakyti apie Allahą, jūs esate arčiau tiesos nei Muhammedas“, jie net sutrypė savo įsitikinimus. Kad musulmonams būtų daroma žala, kad būtų užkertamas kelias islamo plitimui ir Muhammedo išnykimas… Jų tikslas buvo veikti šia kryptimi.