أَمْ يَحْسُدُونَ ٱلنَّاسَ عَلَىٰ مَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضْلِهِۦ ۖ فَقَدْ ءَاتَيْنَآ ءَالَ إِبْرَٰهِيمَ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَءَاتَيْنَـٰهُم مُّلْكًا عَظِيمًۭا ٥٤

O gal jie (šie judėjai) pavydi žmonėms (pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir musulmonams) to, ką Allahas jiems davė iš Savo Dosnumo (pranašystės pranašui ir Religijos tiems, kurie įtikėjo)? Bet Mes jau suteikėme Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) šeimai Knygą (Knygas, kurios buvo išsiųstos pranašams) ir išmintį (pranašystes) ir suteikėmejai (Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) palikuoniams – Davūdui (Dovydui) (taikajam) ir Sulaimanui (Saliamonui) (taika jam)) didelę galią.