فَكَيْفَ إِذَآ أَصَـٰبَتْهُم مُّصِيبَةٌۢ بِمَا قَدَّمَتْ أَيْدِيهِمْ ثُمَّ جَآءُوكَ يَحْلِفُونَ بِٱللَّهِ إِنْ أَرَدْنَآ إِلَّآ إِحْسَـٰنًۭا وَتَوْفِيقًا ٦٢

Ir kaip atsitinka tai: kai juos (tuos veidmainius) aplanko nelaimė dėl to, ką jų rankos paruošė (dėl nuodėmių), ir tuomet jie ateina pas tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), (pasiteisinami ir) prisiekdami Allahu: „Mes (šiuo veiksmu) norėjome tik gėrio ir susitaikymo (tarp ginčo dalyvių)?“