إِلَّا ٱلَّذِينَ يَصِلُونَ إِلَىٰ قَوْمٍۭ بَيْنَكُمْ وَبَيْنَهُم مِّيثَـٰقٌ أَوْ جَآءُوكُمْ حَصِرَتْ صُدُورُهُمْ أَن يُقَـٰتِلُوكُمْ أَوْ يُقَـٰتِلُوا۟ قَوْمَهُمْ ۚ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ لَسَلَّطَهُمْ عَلَيْكُمْ فَلَقَـٰتَلُوكُمْ ۚ فَإِنِ ٱعْتَزَلُوكُمْ فَلَمْ يُقَـٰتِلُوكُمْ وَأَلْقَوْا۟ إِلَيْكُمُ ٱلسَّلَمَ فَمَا جَعَلَ ٱللَّهُ لَكُمْ عَلَيْهِمْ سَبِيلًۭا ٩٠

Išimtis (šiame įsakyme kovoti) yra tie (veidmainiai ir neigiantys Absoliutinę Tiesą), kurie ateina pas žmones, tarp kurių ir jūsų yra susitarimas; arba (tie, kurie) ateina pas jus (karo lauke) ir jų krūtinės yra suvaržytos (jie nenori) kariauti prieš jus ar kariauti su savo žmonėmis (prieš tokius žmones negalima kariauti). Ir jei Allahas būtų norėjęs, Jis tikrai būtų juos siuntęs pas jus, ir jie kariautų prieš jus (kartu su politeistais). Ir jei jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą nusiteikę nepriešingai) atsitolina nuo jūsų (palieka jus) be karo su jumis ir siūlo jums taiką, tai Allahas neduoda jums jokio būdo (kariauti) prieš juos.