قُلْ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِن كُنتُمْ فِى شَكٍّۢ مِّن دِينِى فَلَآ أَعْبُدُ ٱلَّذِينَ تَعْبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَـٰكِنْ أَعْبُدُ ٱللَّهَ ٱلَّذِى يَتَوَفَّىٰكُمْ ۖ وَأُمِرْتُ أَنْ أَكُونَ مِنَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ١٠٤

Sakyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (savo tautos politeistams): „O žmonės! Jei abejojate dėl mano tikėjimo (dėl tikėjimo, kuriam aš kviečiu, tiesos ir savo tvirtumo) (tuo metu niekas negalėjo abejoti kitais pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) teiginiais), tada aš negarbinsiu tų (dievybių), kuriuos jūs garbinate, išskyrus Allahą. Tačiau aš garbinu (tik) Allahą, Kuris jus nuramins (Kuris suteiks jums mirtį), ir man nurodyta būti iš (tarp) atsidavusiųjų!