وَإِمَّا نُرِيَنَّكَ بَعْضَ ٱلَّذِى نَعِدُهُمْ أَوْ نَتَوَفَّيَنَّكَ فَإِلَيْنَا مَرْجِعُهُمْ ثُمَّ ٱللَّهُ شَهِيدٌ عَلَىٰ مَا يَفْعَلُونَ ٤٦

Arba Mes tau parodysime (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) dalį tos (bausmės), kurią Mes pažadėjome jiems (politeistams) (šiame pasaulyje), arba Mes tave nuraminsime (paimsime tavo sielą) (iki tol, kol galėsi pamatyti), tuomet (vis tiek) pas Mus (būtų) jų sugrįžimas (Teismo dieną). Tada Allahas bus Liudininkas to, ką jie darė.