وَيَقُولُونَ لَوْلَآ أُنزِلَ عَلَيْهِ ءَايَةٌۭ مِّن رَّبِّهِۦ ۖ فَقُلْ إِنَّمَا ٱلْغَيْبُ لِلَّهِ فَٱنتَظِرُوٓا۟ إِنِّى مَعَكُم مِّنَ ٱلْمُنتَظِرِينَ ٢٠

Ir jie (tie užsispyrę neigiantieji Absoliutinę Tiesą) sako: „Kodėl jam (pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nebuvo nusiųstas jo Viešpaties Apreiškimas (stebuklas, iš kurio mes žinotume, kad jis kalba tiesą)?“ Sakyk (jiems) (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „(Viskas) kas paslėpta, priklauso (tik) Allahui (tik Jis tai žino) (ir tai vyksta tik Jo Valia). Taigi palaukite (kai Allahas teis tarp mūsų), ir aš (taip pat) būsiu su jumis iš (tarpo) tų, kurie laukia!“