إِذْ أَنتُم بِٱلْعُدْوَةِ ٱلدُّنْيَا وَهُم بِٱلْعُدْوَةِ ٱلْقُصْوَىٰ وَٱلرَّكْبُ أَسْفَلَ مِنكُمْ ۚ وَلَوْ تَوَاعَدتُّمْ لَٱخْتَلَفْتُمْ فِى ٱلْمِيعَـٰدِ ۙ وَلَـٰكِن لِّيَقْضِىَ ٱللَّهُ أَمْرًۭا كَانَ مَفْعُولًۭا لِّيَهْلِكَ مَنْ هَلَكَ عَنۢ بَيِّنَةٍۢ وَيَحْيَىٰ مَنْ حَىَّ عَنۢ بَيِّنَةٍۢ ۗ وَإِنَّ ٱللَّهَ لَسَمِيعٌ عَلِيمٌ ٤٢

(Ir prisiminkite) kaip jūs buvote (įsikūrę) artimiausioje (Medinos miesto) pusėje, o jie (jūsų priešai) buvo tolimojoje pusėje, o (prekybos) karavanas (buvo) jūsų apačioje (link Raudonosios jūros pakrantės). Ir jei jūs (su politeistais) abipusiai susitartumėte (nustatytumėte mūšio datą ir vietą), tai jūs (o tikintieji) tikrai nesutiktumėte (nebūtų vieningos nuomonės) dėl sutarto (dėl to, kad jūsų nedaug, o jų yra daug). Bet vis dėlto (atsitiko taip, kad Allahas surinko jus be išankstinio susitarimo dėl mūšio sąlygų), nutiko taip, kaip Allahas nusprendė (jau nulėmė) reikalą (ir tai yra tikinčiųjų – Allaho šalininkų pergalė, o Jo priešų – mirtis ir nelaisvė): (ir visa tai įvyko tam, kad) žūtų (savo neigime Absoliutinės Tiesos) tas, kuris (iš jų) žuvo visiškame aiškume (aiškiai suvokdamas, kad tai, ko laikosi politeistai, yra netikėjimas, melas ir kliedesiai) (ir neturės jis pasiteisinimo), kad išgyventų tas, kuris gyvena visiškai aiškiai (aiškiai suvokdamas, kad Allahas tai Tiesa, islamas yra Tiesa, Pasiuntinys yra tiesa, Amžinasis gyvenimas yra tiesa, nes Allahas parodė jiems tai rodančius ženklus), ir kad (tikėjimu) tas, kuris gyvena (visiškai) aiškume (aiškiai suvokdamas, kad Allahas yra Tiesa, islamas yra Tiesa, pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra Tiesa, Amžinasis gyvenimas yra Tiesa, nes Allahas parodė jiems tai rodančius Apreiškimus). Ir, iš tiesų, Allahas tikrai viską Girdintis (Savo tarnų kalbą), (ir) viską Žinantis (jų poelgius)!