وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ تَعَالَوْا۟ إِلَىٰ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ وَإِلَى ٱلرَّسُولِ قَالُوا۟ حَسْبُنَا مَا وَجَدْنَا عَلَيْهِ ءَابَآءَنَآ ۚ أَوَلَوْ كَانَ ءَابَآؤُهُمْ لَا يَعْلَمُونَ شَيْـًۭٔا وَلَا يَهْتَدُونَ ١٠٤

Ir kai jiems (tiems neigiantiesiems Absoliutinę Tiesą, kurie draudžia sau tai, ko Allahas nedraudė) sakoma: „Ateikite (kreipkitės sprendimo) prie to, ką Allahas siuntė (Jo Žodžius), ir pas pasiuntinį (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima))“, jie sako: „Mums užtenka to, ką radome pas savo tėvus (tų žodžių ir darbų, kurie liko iš jų)!“ Nejaugi (jie tai sakys) net jei jų tėvai nieko nežinojo ir nesekė (tikruoju) Keliu?