يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ شَهَـٰدَةُ بَيْنِكُمْ إِذَا حَضَرَ أَحَدَكُمُ ٱلْمَوْتُ حِينَ ٱلْوَصِيَّةِ ٱثْنَانِ ذَوَا عَدْلٍۢ مِّنكُمْ أَوْ ءَاخَرَانِ مِنْ غَيْرِكُمْ إِنْ أَنتُمْ ضَرَبْتُمْ فِى ٱلْأَرْضِ فَأَصَـٰبَتْكُم مُّصِيبَةُ ٱلْمَوْتِ ۚ تَحْبِسُونَهُمَا مِنۢ بَعْدِ ٱلصَّلَوٰةِ فَيُقْسِمَانِ بِٱللَّهِ إِنِ ٱرْتَبْتُمْ لَا نَشْتَرِى بِهِۦ ثَمَنًۭا وَلَوْ كَانَ ذَا قُرْبَىٰ ۙ وَلَا نَكْتُمُ شَهَـٰدَةَ ٱللَّهِ إِنَّآ إِذًۭا لَّمِنَ ٱلْـَٔاثِمِينَ ١٠٦

O jūs, kurie įtikėjote! Liudijimas tarp jūsų, kai vienam iš jūsų pasirodys mirtis (bus ženklu, kad žmogus mirs), testamento metu (jei jis jį palieka) (turi būti) iš jūsų tarpo (iš tikinčiųjų) du teisuoliai arba du (neigiantys Absoliutinę Tiesą) ne iš jūsų (jei reikia ir kai nėra musulmonų liudininkų), kai klajojate po žemę (esate kelyje) ir jus ištinka mirties nelaimė. Sulaikysite juos abu (liudytojus) po „saliat“ (privalomos paros maldos) ir tegul jie prisiekia Allahui, jei jūs (o testatoriai) abejojate: „Mes už ją (už mūsų priesaiką) nepirksime vertės (pasaulinės naudos), net jei jis yra (mūsų) giminaitis, ir mes neslėpsime Allaho liudijimo (liudijimo, kurį Jis nurodė mums įvykdyti). Tikrai tokiu atveju mes (būsime) iš nusidėjelių (tarpo)!“