إِذْ قَالَ ٱللَّهُ يَـٰعِيسَى ٱبْنَ مَرْيَمَ ٱذْكُرْ نِعْمَتِى عَلَيْكَ وَعَلَىٰ وَٰلِدَتِكَ إِذْ أَيَّدتُّكَ بِرُوحِ ٱلْقُدُسِ تُكَلِّمُ ٱلنَّاسَ فِى ٱلْمَهْدِ وَكَهْلًۭا ۖ وَإِذْ عَلَّمْتُكَ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَٱلتَّوْرَىٰةَ وَٱلْإِنجِيلَ ۖ وَإِذْ تَخْلُقُ مِنَ ٱلطِّينِ كَهَيْـَٔةِ ٱلطَّيْرِ بِإِذْنِى فَتَنفُخُ فِيهَا فَتَكُونُ طَيْرًۢا بِإِذْنِى ۖ وَتُبْرِئُ ٱلْأَكْمَهَ وَٱلْأَبْرَصَ بِإِذْنِى ۖ وَإِذْ تُخْرِجُ ٱلْمَوْتَىٰ بِإِذْنِى ۖ وَإِذْ كَفَفْتُ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ عَنكَ إِذْ جِئْتَهُم بِٱلْبَيِّنَـٰتِ فَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ مِنْهُمْ إِنْ هَـٰذَآ إِلَّا سِحْرٌۭ مُّبِينٌۭ ١١٠

Iš tiesų, Allahas pasakys (Teismo dieną): „O Isa (Jėzau) (taika jam), Merjemos (Marijos) sūnau! Prisimink Mano Malonę (kurią Aš parodžiau) tau (sukūriau tave be tėvo) ir tavo motinai (išrenkant ją iš kitų moterų tuo, kad tik ji turėjo vaiką be vyro dalyvavimo). Štai Aš daviau tau paramą Šventąja Dvasia (angelu Džibrilu) (ir) tu (Isa (Jėzau) (taika jam)) kalbėjai su žmonėmis lopšyje ir kaip suaugai (patikimai atnešei jiems tai, kas tau buvo duodama per apreiškimą). Ir taip Aš išmokiau tave rašyti (raštingumo) ir išminties (teisingumo kalboje ir poelgiuose) (be mokytojo), ir Taurato (Toros) (suteikiau teisingą Taurato (Toros) supratimą) ir Indžylio (Evangelijos) (atskleidžiau tau šią Knygą). Štai tu, su Mano Leidimu, iš molio lipdei panašius į paukščius ir pūtei ant jų, ir jie tapo (tikrais) paukščiais. Ir su Mano Leidimu tu gydei akluosius (nuo gimimo) ir raupsuotuosius. Ir su Mano Leidimu (kreipdamasis į Mane su malda) tu išvedei (prikėlei) mirusiuosius (iš kapo). Ir štai Aš sulaikiau Izraelio (pranašo Izraelio (Jakūbo) (taika jam)) palikuonis) vaikus, kad tave nenužudytų, kai atėjai pas juos su aiškiais Apreiškimais (kurie rodė, kad esi tikras pranašas). Ir tie, kurie tarp jų tapo neigiančiais (Absoliutinės Tiesos), sakė: „Tai tik akivaizdūs burtai!“