قَالَ عِيسَى ٱبْنُ مَرْيَمَ ٱللَّهُمَّ رَبَّنَآ أَنزِلْ عَلَيْنَا مَآئِدَةًۭ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ تَكُونُ لَنَا عِيدًۭا لِّأَوَّلِنَا وَءَاخِرِنَا وَءَايَةًۭ مِّنكَ ۖ وَٱرْزُقْنَا وَأَنتَ خَيْرُ ٱلرَّٰزِقِينَ ١١٤

Isa (Jėzus) (taika jam), Merjemos (Marijos), pasakė (kai suprato jų ketinimų nuoširdumą): „O Allahai, mūsų Viešpatie! Atsiųsk mums padengtą stalą (su vaišėmis) iš dangaus, kuris bus šventė (šią dieną laikysime švente) pirmiesiems iš mūsų (tiems, kurie dabar gyvena) ir paskutiniesiems (tiems, kurie gyvens po mūsų) ir Apreiškimas iš Tavęs (įrodymas, nurodantis Tavo Didingumą ir Unikalumą). Ir aprūpink mus išlaikymu (palengvink jo gavimą), nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie duoda išlaikymą!“