مَا قُلْتُ لَهُمْ إِلَّا مَآ أَمَرْتَنِى بِهِۦٓ أَنِ ٱعْبُدُوا۟ ٱللَّهَ رَبِّى وَرَبَّكُمْ ۚ وَكُنتُ عَلَيْهِمْ شَهِيدًۭا مَّا دُمْتُ فِيهِمْ ۖ فَلَمَّا تَوَفَّيْتَنِى كُنتَ أَنتَ ٱلرَّقِيبَ عَلَيْهِمْ ۚ وَأَنتَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ شَهِيدٌ ١١٧

Aš (Isa (Jėzus) (taika jam)) jiems nesakiau nieko, išskyrus tai, ką Tu man nurodei: „Garbinkite (tik) Allahą, mano Viešpatį ir jūsų Viešpatį.“ Aš buvau jų (veiksmų) liudininku, kai buvau tarp jų. Kai Tu nuraminai mane (pakėlei į aukštį), Tu pradėjai juos prižiūrėti. Iš tiesų, Tu esi visų dalykų Liudytojas.