وَإِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِۦ يَـٰقَوْمِ ٱذْكُرُوا۟ نِعْمَةَ ٱللَّهِ عَلَيْكُمْ إِذْ جَعَلَ فِيكُمْ أَنۢبِيَآءَ وَجَعَلَكُم مُّلُوكًۭا وَءَاتَىٰكُم مَّا لَمْ يُؤْتِ أَحَدًۭا مِّنَ ٱلْعَـٰلَمِينَ ٢٠

Ir štai (pranašas) Mūsa (Mozė) (taika jam) pasakė savo žmonėms (pranašo Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonims): „O mano tauta! Prisiminkite Allaho Malonę (kurią Jis suteikė) jums, kai Jis išvedė iš jūsų tarpo pranašus (kai mirdavo vienas pranašas, Jis atsiųsdavo jiems kitą), ir padarė jus (turto) savininkais (laisvais) (po to, kai buvote faraono vergijoje), ir padovanojo jums tuos (tokius stebuklus), kurių Jis nepadovanojo jokiam (kitam) pasauliui (jūsų laikais gyvenusiems žmonėms).