مِنْ أَجْلِ ذَٰلِكَ كَتَبْنَا عَلَىٰ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ أَنَّهُۥ مَن قَتَلَ نَفْسًۢا بِغَيْرِ نَفْسٍ أَوْ فَسَادٍۢ فِى ٱلْأَرْضِ فَكَأَنَّمَا قَتَلَ ٱلنَّاسَ جَمِيعًۭا وَمَنْ أَحْيَاهَا فَكَأَنَّمَآ أَحْيَا ٱلنَّاسَ جَمِيعًۭا ۚ وَلَقَدْ جَآءَتْهُمْ رُسُلُنَا بِٱلْبَيِّنَـٰتِ ثُمَّ إِنَّ كَثِيرًۭا مِّنْهُم بَعْدَ ذَٰلِكَ فِى ٱلْأَرْضِ لَمُسْرِفُونَ ٣٢

Dėl šios priežasties (dėl pirmosios žmogžudystės) Izraelio (Jakūbo (taika jam) palikuoniams) vaikams nurodėme: kas žudo sielą ne dėl sielos (ne kaip atlygis už nužudytą sielą), ir ne dėl (sėjimo) netvarkos žemėje (ne už tai, kai nužudymas yra teisėtas – karas, savigyna, teismo sprendimas), jis tarsi būtų nužudęs visą žmoniją, o kas palieka ją gyventi (susilaiko nuo nužudymo to, kurį Allahas uždraudė nužudyti ar išgelbėjo nekaltų žmonių gyvybę), jis lyg išgelbėtų visą žmoniją.“ Iš tiesų Mūsų pasiuntiniai (pranašai) jau atėjo pas juos (pas Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonis) su aiškiais ženklais (stebuklais ir Apreiškimais) (įrodančiais jų pranašystės misiją). Tuomet vis tiek daugelis iš jų (iš Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonių) po to (po pasiuntinių atvykimo) vienareikšmiškai žemėje peržengė (pažeidė Allaho nustatytas ribas ir paliko įvykdyti, ką Jis nurodė).