وَكَتَبْنَا عَلَيْهِمْ فِيهَآ أَنَّ ٱلنَّفْسَ بِٱلنَّفْسِ وَٱلْعَيْنَ بِٱلْعَيْنِ وَٱلْأَنفَ بِٱلْأَنفِ وَٱلْأُذُنَ بِٱلْأُذُنِ وَٱلسِّنَّ بِٱلسِّنِّ وَٱلْجُرُوحَ قِصَاصٌۭ ۚ فَمَن تَصَدَّقَ بِهِۦ فَهُوَ كَفَّارَةٌۭ لَّهُۥ ۚ وَمَن لَّمْ يَحْكُم بِمَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلظَّـٰلِمُونَ ٤٥

Mes jiems (pranašo Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonims) jame (Taurate (Toroje)) nustatėme, kad siela (nužudyta) už sielą, akis (išmušama) už akį ir nosis (nupjaunama) už nosį, ir ausis (nupjaunama) už ausį, ir dantis (ištraukiamas) už dantį, ir už žaizdas (reikalaujamas) atlygis. O kas (iš nukentėjusių) tai (savo teisę į atpildą) dovanoja kaip išmaldą (atsisako keršto), tas (bus) jo atpirkimu (tai bus atpirkimas nusikaltėliui, o nukentėjusiam – Allaho Malonė). Ir kas neteisia pagal tai, ką Allahas siuntė, štai tokie (tie) yra kankintojai.