وَيَقُولُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ أَهَـٰٓؤُلَآءِ ٱلَّذِينَ أَقْسَمُوا۟ بِٱللَّهِ جَهْدَ أَيْمَـٰنِهِمْ ۙ إِنَّهُمْ لَمَعَكُمْ ۚ حَبِطَتْ أَعْمَـٰلُهُمْ فَأَصْبَحُوا۟ خَـٰسِرِينَ ٥٣

ir (tuomet) tie, kurie įtikėjo (vieni kitiems), sakys (stebėdamiesi, kokia veidmainių padėtis, kai atsiskleidžia jų būtybė): „Ar tikrai (čia yra) tie, kurie prisiekė Allahu, stipriausia iš savo priesaikų, jie (veidmainiai) bus su jumis?“ Beprasmiški tapo jų darbai (veidmainiai negaus jokio atlygio už savo gerus darbus) ir jie atsidurs nevykėlių padėtyje (ir šiame pasaulyje, ir Amžinajame gyvenime)!