وَحَسِبُوٓا۟ أَلَّا تَكُونَ فِتْنَةٌۭ فَعَمُوا۟ وَصَمُّوا۟ ثُمَّ تَابَ ٱللَّهُ عَلَيْهِمْ ثُمَّ عَمُوا۟ وَصَمُّوا۟ كَثِيرٌۭ مِّنْهُمْ ۚ وَٱللَّهُ بَصِيرٌۢ بِمَا يَعْمَلُونَ ٧١

Ir jie (pranašo Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys) manė, kad (už pranašų žudymą ir kitokį nepaklusnumą) nebus pagundos (išbandymo) (kad jų neištiks bėda ir bausmė), todėl (apgauti Allaho suteikto jiems atidėjimo pagundos) jie tapo akli (kad eitų tiesiu keliu) ir kurti (tiesai). Tuomet (po to, kai jie buvo nubausti ir atsigręžė į Allahą su atgaila) Allahas priėmė jų atgailą. Po to (paaiškėjus Tiesai) (vėl) daugelis iš jų tapo akli ir kurti. Ir (iš tikrųjų) Allahas mato, ką jie daro (ir atlygins jiems pagal tai, ko jie nusipelnė)!