لَتَجِدَنَّ أَشَدَّ ٱلنَّاسِ عَدَٰوَةًۭ لِّلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱلْيَهُودَ وَٱلَّذِينَ أَشْرَكُوا۟ ۖ وَلَتَجِدَنَّ أَقْرَبَهُم مَّوَدَّةًۭ لِّلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱلَّذِينَ قَالُوٓا۟ إِنَّا نَصَـٰرَىٰ ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّ مِنْهُمْ قِسِّيسِينَ وَرُهْبَانًۭا وَأَنَّهُمْ لَا يَسْتَكْبِرُونَ ٨٢

Tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tikrai pastebėsi, kad labiausiai priešiški žmonės tiems, kurie įtikėjimo atžvilgiu yra judėjai ir tie, kurie prikuria bendrininkus Allahui (politeistai). Ir (taip pat) tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tikrai pastebėsi, kad artimiausi tiems, kurie įtikėjo, yra tie, kurie pasakė: „Mes esame krikščionys!“ (tai Etiopijos karalius Negusas ir dalis jo aplinkos, ir kiti…). Taip yra todėl, kad tarp jų (tarp tų krikščionių) yra dvasininkai (iš jų tarpo žmonės, kurie nori pasiekti Tiesą) ir vienuoliai neišdidūs (atsižadėję šio pasaulio).