وَإِذَا سَمِعُوا۟ مَآ أُنزِلَ إِلَى ٱلرَّسُولِ تَرَىٰٓ أَعْيُنَهُمْ تَفِيضُ مِنَ ٱلدَّمْعِ مِمَّا عَرَفُوا۟ مِنَ ٱلْحَقِّ ۖ يَقُولُونَ رَبَّنَآ ءَامَنَّا فَٱكْتُبْنَا مَعَ ٱلشَّـٰهِدِينَ ٨٣

Ir kai jie (karalius Negusas ir kiti krikščionys, kurie matė tiesą islame) išgirsta, kas buvo apreikšta pasiuntiniui (Koraną), tada matai, kaip jų akys prisipila ašaromis nuo tiesos, kurią jie sužinojo (įsitikinę, kad tai yra Knyga, apreikšta nuo Allaho). Jie sako: „O mūsų Viešpatie! Tikime mes, įrašyk mus (kartu) su liudininkais (padaryk mus iš pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendruomenės, kad mes priklausytume šiai bendruomenei, ir Prisikėlimo dieną būtume liudininkai prieš kitas bendruomenes)!