يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَقْتُلُوا۟ ٱلصَّيْدَ وَأَنتُمْ حُرُمٌۭ ۚ وَمَن قَتَلَهُۥ مِنكُم مُّتَعَمِّدًۭا فَجَزَآءٌۭ مِّثْلُ مَا قَتَلَ مِنَ ٱلنَّعَمِ يَحْكُمُ بِهِۦ ذَوَا عَدْلٍۢ مِّنكُمْ هَدْيًۢا بَـٰلِغَ ٱلْكَعْبَةِ أَوْ كَفَّـٰرَةٌۭ طَعَامُ مَسَـٰكِينَ أَوْ عَدْلُ ذَٰلِكَ صِيَامًۭا لِّيَذُوقَ وَبَالَ أَمْرِهِۦ ۗ عَفَا ٱللَّهُ عَمَّا سَلَفَ ۚ وَمَنْ عَادَ فَيَنتَقِمُ ٱللَّهُ مِنْهُ ۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌۭ ذُو ٱنتِقَامٍ ٩٥

O jūs, kurie įtikėjote! Nemedžiokite (nežudykite) (sausumoje), kai esate draudimo (ihram) būsenoje (didelės ar mažesnės piligriminės kelionės metu). O kas iš jūsų tyčia nužudo (bet kokį gyvulį ar paukštį), tada atlyginimas (jam už šią nuodėmę) yra (paskerstas) (naminis) galvijas (kupranugaris, karvė, avis ar ožka), panašus (dydžiu į tą) ką jis nužudė (jei yra tokio gyvūno panašumas iš gyvulių). Nustato (nusprendžia) tai (ką turėtumėte paskersti) iš jūsų tarpo (tie, kurie įtikėjo) du teisuoliai, kaip auka siunčiama į Kaabą (vargšams, esantiems uždraustoje teritorijoje) arba atpirkimas (dėl šios nuodėmės, jei nėra tokio naminio gyvūno) (nupirkite už šią kainą) maisto vargšams (po pusę sa’os kiekvienam vargšui) (ir maitinkite juos) arba mainais už tai (jis turi laikytis) pasninkaukite (vieną dieną už kiekvieną sa’ to maisto). Tokiu būdu (Allahas paskyrė tokią išpirką) tam, kad paragautų (suprastų) savo kaltės dėl to (už medžioklę ihramo būsenoje), ką padarė. Allahas atleido tai, kas buvo praeityje (prieš Allaho draudimą). Bet kas tai kartos, Allahas jam atlygins (jis sumokės už savo nuodėmę ir klaidą). Allahas yra Aukščiausiasis, Galingasisis, Atpildantis (tiems, kas Jo neklauso).