وَإِذَا تُتْلَىٰ عَلَيْهِمْ ءَايَاتُنَا بَيِّنَـٰتٍۢ ۙ قَالَ ٱلَّذِينَ لَا يَرْجُونَ لِقَآءَنَا ٱئْتِ بِقُرْءَانٍ غَيْرِ هَـٰذَآ أَوْ بَدِّلْهُ ۚ قُلْ مَا يَكُونُ لِىٓ أَنْ أُبَدِّلَهُۥ مِن تِلْقَآئِ نَفْسِىٓ ۖ إِنْ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰٓ إِلَىَّ ۖ إِنِّىٓ أَخَافُ إِنْ عَصَيْتُ رَبِّى عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيمٍۢ ١٥

Ir kai jiems (politeistams) deklamuojami Mūsų aiškūs (pamąstymai) (turintys akivaizdžią prasmę) Apreiškimai (Korano straipsniai), tie, kurie neigia susitikimus su Mumis (tie, kurie netiki Teismo diena), sako: „Atnešk mums kitokį Koraną nei šis (kuriame nebus nieko, kas mums nepatinka) arba pakeisk jį (padaryk jame tai, kas draudžiama – leistina, kur vietoj dievybių pasmerkimo bus jų šlovinimas, …)!“ Sakyk (jiems) (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Netinka (neleidžiama) man jį pakeisti savo nuožiūra. Aš vadovaujuosi tik tuo, kas man apreikšta (apreikšta iš Allaho). Iš tiesų, jei nepaklusiu savo Viešpačiui, aš bijau Didžiosios Dienos (Teismo dienos) bausmės.“