وَإِذَآ أَذَقْنَا ٱلنَّاسَ رَحْمَةًۭ مِّنۢ بَعْدِ ضَرَّآءَ مَسَّتْهُمْ إِذَا لَهُم مَّكْرٌۭ فِىٓ ءَايَاتِنَا ۚ قُلِ ٱللَّهُ أَسْرَعُ مَكْرًا ۚ إِنَّ رُسُلَنَا يَكْتُبُونَ مَا تَمْكُرُونَ ٢١

Kai Mes priverčiame žmones (politeistus) paragauti gailestingumo (suteikiame sveikatą, klestintį gyvenimą, derlių, …) po juos užklūpančios kančios, jie iš karto ruošia sąmokslus prieš Mūsų Apreiškimus (pradeda kurti melą prieš Allaho Apreiškimus ir pasityčioja iš jų)! Sakyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (šiems besityčiojantiems politeistams): „Allahas greitesnis gudrumu (Jis geriau jus suvilios ir tada nubaus)“ – (nes) iš tiesų, Mūsų pasiuntiniai (angelai raštininkai) užrašo jūsų gudrumus!“