هُوَ ٱلَّذِى يُسَيِّرُكُمْ فِى ٱلْبَرِّ وَٱلْبَحْرِ ۖ حَتَّىٰٓ إِذَا كُنتُمْ فِى ٱلْفُلْكِ وَجَرَيْنَ بِهِم بِرِيحٍۢ طَيِّبَةٍۢ وَفَرِحُوا۟ بِهَا جَآءَتْهَا رِيحٌ عَاصِفٌۭ وَجَآءَهُمُ ٱلْمَوْجُ مِن كُلِّ مَكَانٍۢ وَظَنُّوٓا۟ أَنَّهُمْ أُحِيطَ بِهِمْ ۙ دَعَوُا۟ ٱللَّهَ مُخْلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ لَئِنْ أَنجَيْتَنَا مِنْ هَـٰذِهِۦ لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلشَّـٰكِرِينَ ٢٢

(Tik) Jis (Allahas) yra Tas, Kuris leidžia keliauti sausuma (gyvūnais) ir jūra (laivais). Ir kai esate (jūroje) laivuose … ir jie (laivai) plaukia su jais (su keliautojais) su geru vėju, ir jie tuo džiaugiasi; atėjus audringam vėjui pas juos (į laivus), ir iš visų pusių kilus bangai pas juos (keleivius), ir jie mano, kad juos jau supa (mirtis), – tada jie kreipiasi į Allahą, maldaudami, garbindami išskirtinai tik Jį: „Jei Tu išgelbėsi mus nuo šito (nuo šios bėdos), tai mes tikrai būsime iš dėkingų (Tau) (už Tavo Malonę) (būdami tikintys ir paklusnūs).“