إِنَّمَا مَثَلُ ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا كَمَآءٍ أَنزَلْنَـٰهُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ فَٱخْتَلَطَ بِهِۦ نَبَاتُ ٱلْأَرْضِ مِمَّا يَأْكُلُ ٱلنَّاسُ وَٱلْأَنْعَـٰمُ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَخَذَتِ ٱلْأَرْضُ زُخْرُفَهَا وَٱزَّيَّنَتْ وَظَنَّ أَهْلُهَآ أَنَّهُمْ قَـٰدِرُونَ عَلَيْهَآ أَتَىٰهَآ أَمْرُنَا لَيْلًا أَوْ نَهَارًۭا فَجَعَلْنَـٰهَا حَصِيدًۭا كَأَن لَّمْ تَغْنَ بِٱلْأَمْسِ ۚ كَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلْـَٔايَـٰتِ لِقَوْمٍۢ يَتَفَكَّرُونَ ٢٤

Žemiškasis gyvenimas panašus (savo laikinumu) į vandenį, kurį Mes nusiuntėme iš dangaus (kaip lietų): ir kurių dėka (ar su kuriais) susimaišo (su tuo vandeniu) sausumos augalai, kurie yra maistas žmonėms ir gyvūnams. Kai žemė įgauna savo apdarą (pasipuošia žaliais augalais ir gėlėmis) ir pasipuošia (pagražėja), ir (kai) jos gyventojai mano, kad jie turi galią prieš ją (kad nuims derlius ir valgys vaisius), Mūsų įsakymas (bausmė) prieina prie jos naktį ar dieną, ir Mes paverčiame ją ražiena (nieko jai nepalikdami), lyg tai nebūtų buvusi turtinga vos tik prieš dieną! Šitaip (kaip Mes pateikėme šio gyvenimo pavyzdį) Mes paskiriame Apreiškimus žmonėms, kurie mąsto (apie tai, kas jiems padės šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime)!