قُل لَّآ أَمْلِكُ لِنَفْسِى ضَرًّۭا وَلَا نَفْعًا إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُ ۗ لِكُلِّ أُمَّةٍ أَجَلٌ ۚ إِذَا جَآءَ أَجَلُهُمْ فَلَا يَسْتَـْٔخِرُونَ سَاعَةًۭ ۖ وَلَا يَسْتَقْدِمُونَ ٤٩

Sakyk (jiems) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Aš pats neturiu jokios galios pakenkti ar padėti sau, išskyrus tai, ko nori Allahas (negaliu atitraukti nuo savęs žalos ar gauti naudos sau, nebent tai bus Allaho Valia). Kiekviena bendruomenė turi savo terminą (ribą, kada baigiasi jų gyvenimas). Kai ateis jų laikas (kurį nustatė Allahas), jie nevėluos (nuo laiko) nė valandos (jiems nebus suteiktas atidėjimas) ir nepriartės (prie nustatyto laiko nė valandai) (jis neateis anksčiau Allaho nustatyto momento).“