وَلَوْ أَنَّ لِكُلِّ نَفْسٍۢ ظَلَمَتْ مَا فِى ٱلْأَرْضِ لَٱفْتَدَتْ بِهِۦ ۗ وَأَسَرُّوا۟ ٱلنَّدَامَةَ لَمَّا رَأَوُا۟ ٱلْعَذَابَ ۖ وَقُضِىَ بَيْنَهُم بِٱلْقِسْطِ ۚ وَهُمْ لَا يُظْلَمُونَ ٥٤

Ir jei (Teismo dieną) kiekviena kankintojo siela turėtų viską žemėje (visus žemiško gyvenimo turtus), (būtinai) duotų kaip išpirką, kad išgelbėtų save (nuo amžinų kančių Pragare). Ir jie (kankintojai) slėps savo apgailestavimą, kai pamatys bausmę. Iš tiesų, bus nuspręsta tarp jų teisingai, ir jiems nebus padaryti kankinimai (be nuodėmės nebus nubausti).