وَٱتْلُ عَلَيْهِمْ نَبَأَ نُوحٍ إِذْ قَالَ لِقَوْمِهِۦ يَـٰقَوْمِ إِن كَانَ كَبُرَ عَلَيْكُم مَّقَامِى وَتَذْكِيرِى بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ فَعَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلْتُ فَأَجْمِعُوٓا۟ أَمْرَكُمْ وَشُرَكَآءَكُمْ ثُمَّ لَا يَكُنْ أَمْرُكُمْ عَلَيْكُمْ غُمَّةًۭ ثُمَّ ٱقْضُوٓا۟ إِلَىَّ وَلَا تُنظِرُونِ ٧١

Ir pasakyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) jiems (Mekos miesto neigiantiems Absoliutinę Tiesą) žinią (istoriją) apie (pranašą) Nūhą (Nojų) (taika jam). Jis (pranašas Nūhas (Nojus) (taika jam)) pasakė savo žmonėms: „O mano žmonės! Jei mano buvimas (tarp jūsų) ir priminimas (jums) apie Allaho Apreiškimus jums yra sunkus (ir jūs nusprendėte mane išvaryti arba nužudyti), tada aš pasikliauju (tik) Allahu (jūs man ne pavojus); suvienykite savo reikalus (susivienykite visi kartu) su savo bendražygiais (savo dievybėmis) (šaukdami jų pagalbos), tada tegul jūsų reikalas (mano atžvilgiu) neliečia jūsų (elkitės atvirai), tada nuspręskite prieš mane (sukelti tokį blogį, kuriam jūs turite galių), ir neduokite man atokvėpio (nė valandai)!