فَمَآ ءَامَنَ لِمُوسَىٰٓ إِلَّا ذُرِّيَّةٌۭ مِّن قَوْمِهِۦ عَلَىٰ خَوْفٍۢ مِّن فِرْعَوْنَ وَمَلَإِي۟هِمْ أَن يَفْتِنَهُمْ ۚ وَإِنَّ فِرْعَوْنَ لَعَالٍۢ فِى ٱلْأَرْضِ وَإِنَّهُۥ لَمِنَ ٱلْمُسْرِفِينَ ٨٣

Ir Mūsa (Moze) (taika jam) įtikėjo (ir tapo tikinčiais) tik (keletas) savo tautos (iš Izraelio (Jokūbo) (taika jam) palikuonių) palikuonių, nes bijojo Firauno (Faraono) ir jo didikų, kad jis jų neišbandytų (nenubaustų) (tam, kad atitrauktų juos nuo Tikro tikėjimo): juk Firaunas (Faraonas) neabejotinai yra išdidus (arogantiškas) žemėje, nes jis tikrai yra vienas iš tų, kurie peržengė ribas (neigime Absoliutinės Tiesos ir tironijoje).