وَلَقَدْ بَوَّأْنَا بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ مُبَوَّأَ صِدْقٍۢ وَرَزَقْنَـٰهُم مِّنَ ٱلطَّيِّبَـٰتِ فَمَا ٱخْتَلَفُوا۟ حَتَّىٰ جَآءَهُمُ ٱلْعِلْمُ ۚ إِنَّ رَبَّكَ يَقْضِى بَيْنَهُمْ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ فِيمَا كَانُوا۟ فِيهِ يَخْتَلِفُونَ ٩٣

Ir taip (po Firauno (Faraono) mirties) Mes apgyvendinome Izraelio (Jokūbo) (taika jam) palikuonis)) vaikus nuostabioje gyvenvietėje (Šame ir Egipte) ir davėme jiems geriausią aprūpinimą (teisėtą maistą iš derlingos žemės). Ir jie (judėjai, gyvenę pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) laikais) neturėjo tarpusavyje nesutarimų (At-Tabari sakė: Prieš Allahui atsiunčiant pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), judėjai buvo vienos nuomonės dėl būsimo pasiuntinio. Kai pas juos atėjo tai, ką jie jau žinojo, vieni tapo neigiančiaisiais Absoliutinę Tiesą, o kiti įtikėjo. Čia ir slypi jų nesutarimai), kol jiems atėjo žinios (Koranas ir paaiškinimas, kad Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) iš tikrųjų yra Allaho pasiuntinys). Iš tiesų, tavo Viešpats teis juos Prisikėlimo dieną dėl ko jie nesutarė tarpusavy (ir įves tuos, kurie neigia Absoliutinę Tiesą į Ugnį, o tuos, kurie įtikėjo, – į Rojų)!