فَإِن كُنتَ فِى شَكٍّۢ مِّمَّآ أَنزَلْنَآ إِلَيْكَ فَسْـَٔلِ ٱلَّذِينَ يَقْرَءُونَ ٱلْكِتَـٰبَ مِن قَبْلِكَ ۚ لَقَدْ جَآءَكَ ٱلْحَقُّ مِن رَّبِّكَ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلْمُمْتَرِينَ ٩٤

Ir jei tu (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (staiga atsidursi) abejonėje (Ibn Abbasas pasakė: „Pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) neabejojo ir neklausė (Knygos žmonių).“ Al-Bagavi „tafsyre“ (Korano komentaruose) sako: „Nors išoriškai tai yra kreipimasis į pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), tačiau, iš tikrųjų, tai kreipiamasi į kitus, nes tokia kreipinio forma egzistuoja arabų kalboje“) apie (tiesą) ką Mes tau apreiškėme (dėl to, kas pasakojama Korane), tada paklausk tų, kurie skaito Knygas (Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)) (ir vis dar skaitė) prieš tave (mokslininkus iš Knygos žinovų žmonių tarpo). (Jų Knygos patvirtina Korano tiesą). Štai Tiesa (paaiškinimas dėl jų tarpusavio nesusitarimų) atėjo pas jus iš jūsų Viešpaties; nebūk gi vienas iš tų, kurie abejoja!