وَمِنْهُم مَّن يَسْتَمِعُ إِلَيْكَ ۖ وَجَعَلْنَا عَلَىٰ قُلُوبِهِمْ أَكِنَّةً أَن يَفْقَهُوهُ وَفِىٓ ءَاذَانِهِمْ وَقْرًۭا ۚ وَإِن يَرَوْا۟ كُلَّ ءَايَةٍۢ لَّا يُؤْمِنُوا۟ بِهَا ۚ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءُوكَ يُجَـٰدِلُونَكَ يَقُولُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓا۟ إِنْ هَـٰذَآ إِلَّآ أَسَـٰطِيرُ ٱلْأَوَّلِينَ ٢٥

Ir tarp jų (politeistų) yra tokių, kurie tavęs (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) klauso (kai deklamuoji Koraną bei aiškini jo Išmintį), bet (dėl to, kad jie daro tai nenuoširdžiai) Mes uždėjome ant jų širdžių šydą, kad jie to nesuprastų (tiesos, kuri yra Korane), ir kurtumą jiems ant ausų (kad jie nesuvoktų jos prasmės). Ir kad ir kokį Apreiškimą (įrodantį pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) teisingumą) jie pamatytų, (jie) (vis tiek) netiki tuo (Apreiškimu), kad net ir atėję pas tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), ginčydamiesi (su tavimi) sako tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą): „Tai (ką mes girdime) yra tik (mistinės) senolių (liaudies) legendos (pasakos)!“