قَدْ خَسِرَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُوا۟ بِلِقَآءِ ٱللَّهِ ۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَتْهُمُ ٱلسَّاعَةُ بَغْتَةًۭ قَالُوا۟ يَـٰحَسْرَتَنَا عَلَىٰ مَا فَرَّطْنَا فِيهَا وَهُمْ يَحْمِلُونَ أَوْزَارَهُمْ عَلَىٰ ظُهُورِهِمْ ۚ أَلَا سَآءَ مَا يَزِرُونَ ٣١

Jau patyrė nuostolius tie, kurie manė, kad sutikimas su Allahu (netikėjo savo mirtimi ir Teismo diena) yra melas, ir kai jiems staiga ateis Valanda (Teismo diena), jie sakys: „O, vargas mums už tai, ko mes jame (žemiškame gyvenime) pasigedome (praleidome)!“ Ir jie neš savo naštas (savo nuodėmes) ant savo nugaros. O taip, kaip bjauru yra tai, ką jie neš!