أَلَمْ يَرَوْا۟ كَمْ أَهْلَكْنَا مِن قَبْلِهِم مِّن قَرْنٍۢ مَّكَّنَّـٰهُمْ فِى ٱلْأَرْضِ مَا لَمْ نُمَكِّن لَّكُمْ وَأَرْسَلْنَا ٱلسَّمَآءَ عَلَيْهِم مِّدْرَارًۭا وَجَعَلْنَا ٱلْأَنْهَـٰرَ تَجْرِى مِن تَحْتِهِمْ فَأَهْلَكْنَـٰهُم بِذُنُوبِهِمْ وَأَنشَأْنَا مِنۢ بَعْدِهِمْ قَرْنًا ءَاخَرِينَ ٦

Ar jie (tie neigiantys Absoliutinę Tiesą) nematė (nežino), kiek (buvusių) kartų Mes sunaikinome prieš juos (kurie taip pat buvo neigiantys Absoliutinę Tiesą) (bausdami juos jau šiame pasaulyje)? Mes įkūrėme juos (buvusias kartas) žemėje taip, kaip neįtvirtinome jūsų (o neigiantys Absoliutinę Tiesą), ir pasiuntėme dangų (debesis) su (gausiu) lietumi ir privertėme po jais tekėti upes (netoli jų būstų), o paskui Mes juos sunaikinome (nubaudėme) už jų nuodėmes ir prikėlėme (sukūrėme) po jų (po mirusiųjų) kitas kartas.