وَعَلَى ٱلَّذِينَ هَادُوا۟ حَرَّمْنَا كُلَّ ذِى ظُفُرٍۢ ۖ وَمِنَ ٱلْبَقَرِ وَٱلْغَنَمِ حَرَّمْنَا عَلَيْهِمْ شُحُومَهُمَآ إِلَّا مَا حَمَلَتْ ظُهُورُهُمَآ أَوِ ٱلْحَوَايَآ أَوْ مَا ٱخْتَلَطَ بِعَظْمٍۢ ۚ ذَٰلِكَ جَزَيْنَـٰهُم بِبَغْيِهِمْ ۖ وَإِنَّا لَصَـٰدِقُونَ ١٤٦

O tiems, kurie tapo judėjais, (jų Knygoje) uždraudėme (iš gyvulių ir paukščių) visus turinčius kietą kanopą (ar pėdą) (kupranugarį, strutį, antį ir žąsį), ir iš karvių ir avių – (grynus) riebalus, išskyrus kuriuos nešioja jų keteros arba vidaus organai (kurie yra ant nugaros arba su vidaus organais) arba kurie yra susimaišę su kaulais. Tokiu būdu (taip) Mes jiems (judėjams) atlyginome už jų neteisybę (už pranašų žudymą, lupikavimo pelno valgymą,…): ir (iš tiesų) Mes esame teisūs (ką sakome)!