وَإِذْ قَالَ إِبْرَٰهِيمُ لِأَبِيهِ ءَازَرَ أَتَتَّخِذُ أَصْنَامًا ءَالِهَةً ۖ إِنِّىٓ أَرَىٰكَ وَقَوْمَكَ فِى ضَلَـٰلٍۢ مُّبِينٍۢ ٧٤

Ir štai (įrodytų politeizmo neišsigalėjimą) pasakė (pranašas) Ibrahimas (Abraomas) (taika jam)) savo tėvui Azarui (Terahui): „Ar tu tikrai laikai stabus dievais (kurie negali padaryti nei naudos, nei žalos)? Matau, kad tu (o mano tėve) ir tavo žmonės (esate) akivaizdžiai pasiklydę (juos garbindami).“