وَأَقْسَمُوا۟ بِٱللَّهِ جَهْدَ أَيْمَـٰنِهِمْ لَئِن جَآءَتْهُمْ ءَايَةٌۭ لَّيُؤْمِنُنَّ بِهَا ۚ قُلْ إِنَّمَا ٱلْـَٔايَـٰتُ عِندَ ٱللَّهِ ۖ وَمَا يُشْعِرُكُمْ أَنَّهَآ إِذَا جَآءَتْ لَا يُؤْمِنُونَ ١٠٩

Ir jie (šie politeistai) prisiekė Allahu – stipriausia iš jų priesaikų – kad, jei jiems ateis Apreiškimas (stebuklas) (kurio jie prašo iš pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), jie tikrai juo patikės (Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Pasakyk (jiems) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Apreiškimai yra pas Allahą (o ne pas mane) (bet koks stebuklas įvyksta tik Allaho Valia ir Galia).“ Ir ką (o tie, kurie įtikėjo) verčia jus jausti (iš kur jūs žinote), kad kai jie (stebuklai) ateis, jie (politeistai) (įtikės) (arba) neįtikės (jais)?