وَكَذَٰلِكَ جَعَلْنَا لِكُلِّ نَبِىٍّ عَدُوًّۭا شَيَـٰطِينَ ٱلْإِنسِ وَٱلْجِنِّ يُوحِى بَعْضُهُمْ إِلَىٰ بَعْضٍۢ زُخْرُفَ ٱلْقَوْلِ غُرُورًۭا ۚ وَلَوْ شَآءَ رَبُّكَ مَا فَعَلُوهُ ۖ فَذَرْهُمْ وَمَا يَفْتَرُونَ ١١٢

Ir taip (kaip Mes padarėme šiuos politeistus tavo priešais, o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) Mes padarėme priešus kiekvienam pranašui – šaitanus iš žmonių ir džinų (tarpo) (todėl būk kantrus, kaip buvo kantrūs ankstesni pranašai) (siekdami gauti didelį atlygį iš Allaho). Kai kurie iš jų (iš tų šaitanų) gundo kitus papuošta (melaginga) kalba, apgaudinėja (klausytoją) (kad nuklystų nuo Tikrojo Kelio). Ir jei tavo Viešpats būtų norėjęs, jie (šie šaitanai) nebūtų to padarę (bet vis dėlto tai vyksta kaip išbandymas nuo Allaho) (nes Allahas suteikė žmonėms ir džinams laisvą valią). Palik juos ir tai, ką jie prikuria (nes Allaho tau užtenka kaip Pagalbininko prieš jų suktybes)!