أَفَغَيْرَ ٱللَّهِ أَبْتَغِى حَكَمًۭا وَهُوَ ٱلَّذِىٓ أَنزَلَ إِلَيْكُمُ ٱلْكِتَـٰبَ مُفَصَّلًۭا ۚ وَٱلَّذِينَ ءَاتَيْنَـٰهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ يَعْلَمُونَ أَنَّهُۥ مُنَزَّلٌۭ مِّن رَّبِّكَ بِٱلْحَقِّ ۖ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلْمُمْتَرِينَ ١١٤

(Sakyk, o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (šiems politeistams)): „Ką kitą, jei ne Allahą, aš norėčiau teisėju (kuris spręstų tarp manęs ir jūsų)? (Mekos politeistai sakė pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) „Paskirkime teisėją tarp jūsų ir mūsų. Jei norite, tegul jis būna iš žydų ar krikščionių ir tegul jis mums papasakoja, kas apie tave parašyta jų Knygose“), tuomet kai Jis yra Tas, Kuris atsiuntė jums Knygą (Koraną), išsamiai paaiškindamas (aiškiai paaiškina, dėl to ko ginčijatės)?“ Ir tie, kuriems Mes davėme Raštą (Izraelio palikuonys, kuriems buvo išsiųstas Tauratas (Tora) ir Indžilis (Evangelija)), žino (jie pas save turi pakankamai įrodymų), kad tai (ši knyga – Koranas) buvo išsiųsta iš tavo Viešpaties su tiesa (kuriame yra tik tiesa). Ir nebūk iš (tarp) abejojančių (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (dėl to, ką Mes tau davėme kaip apreiškimą)!