فَلَمَّا جَنَّ عَلَيْهِ ٱلَّيْلُ رَءَا كَوْكَبًۭا ۖ قَالَ هَـٰذَا رَبِّى ۖ فَلَمَّآ أَفَلَ قَالَ لَآ أُحِبُّ ٱلْـَٔافِلِينَ ٧٦

Ir kai naktis jį apėmė (kai tapo labai tamsu), jis (Ibrahimas (Abraomas) (taika jam)) pamatė (ryškiausią danguje) žvaigždę ir (norėdamas įrodyti, kad jų žvaigždžių garbinimas neteisingas) pasakė (norėdamas, kad jie taptų monoteistais): „(Jūs tvirtinate, kad) tai mano Viešpats? Kai ji nuskriejo (tapo pasislėpusia), jis pasakė: „Man nepatinka tas, kas nuskriejo (nenoriu tokių garbinti).“