وَإِذْ أَخَذَ ٱللَّهُ مِيثَـٰقَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ لَمَآ ءَاتَيْتُكُم مِّن كِتَـٰبٍۢ وَحِكْمَةٍۢ ثُمَّ جَآءَكُمْ رَسُولٌۭ مُّصَدِّقٌۭ لِّمَا مَعَكُمْ لَتُؤْمِنُنَّ بِهِۦ وَلَتَنصُرُنَّهُۥ ۚ قَالَ ءَأَقْرَرْتُمْ وَأَخَذْتُمْ عَلَىٰ ذَٰلِكُمْ إِصْرِى ۖ قَالُوٓا۟ أَقْرَرْنَا ۚ قَالَ فَٱشْهَدُوا۟ وَأَنَا۠ مَعَكُم مِّنَ ٱلشَّـٰهِدِينَ ٨١

Ir (paminėk, o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), apie tai) kaip Allahas sudarė Sandorį (susitarimą, paremtą priesaika) su (visais) pranašais (sudarytą su kiekvienu pranašu): „Kad ir kokią Knygą ir išmintį Aš jums apreikščiau, kai (kitas) pasiuntinys ateis pas jus (nuo Allaho), patvirtindamas tiesą to, kas yra pas jus, tada jūs, be abejonės, ir būtinai patikėkite juo (naujų pasiuntiniu – Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir jam padėkite.“ Jis (Allahas) pasakė: „Ar jūs patvirtinate (o pranašai) ir sutinkate su tokia (sąlyga) našta Mano (šiuo sandoriu)? Jie (pranašai) pasakė: „Mes patvirtiname.“. (Allahas) pasakė: „Taigi būkite liudininkai, ir Aš (taip pat) būsiu su jumis iš (tarp) liudininkų“.