فَإِنْ حَآجُّوكَ فَقُلْ أَسْلَمْتُ وَجْهِىَ لِلَّهِ وَمَنِ ٱتَّبَعَنِ ۗ وَقُل لِّلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْأُمِّيِّـۧنَ ءَأَسْلَمْتُمْ ۚ فَإِنْ أَسْلَمُوا۟ فَقَدِ ٱهْتَدَوا۟ ۖ وَّإِن تَوَلَّوْا۟ فَإِنَّمَا عَلَيْكَ ٱلْبَلَـٰغُ ۗ وَٱللَّهُ بَصِيرٌۢ بِٱلْعِبَادِ ٢٠

Jei jie ginčijasi su tavimi (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (apie monoteizmą), sakyk: „Aš atidaviau savo veidą tik Allahui (tik Jį vieną pripažįstu tikru dievu) kartu su tais, kurie pasekė paskui mane (tikinčiaisiais).“ Sakyk tiems, kuriems duotos Knygos, taip pat neišsilavinusiems žmonėms: „Ar atsivertėte į islamą? (Ar priėmėte jūs paklusnumą Allahui)“. Jei jie atsivers į islamą, jie eis Tiesiu (tikru) keliu. Bet jei jie nusisuks, tuomet tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) patikėtas tik Apreiškimo (žinių) perdavimas (tai tavo pareiga). Allahas mato Savo vergus.