قُلْ يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ تَعَالَوْا۟ إِلَىٰ كَلِمَةٍۢ سَوَآءٍۭ بَيْنَنَا وَبَيْنَكُمْ أَلَّا نَعْبُدَ إِلَّا ٱللَّهَ وَلَا نُشْرِكَ بِهِۦ شَيْـًۭٔا وَلَا يَتَّخِذَ بَعْضُنَا بَعْضًا أَرْبَابًۭا مِّن دُونِ ٱللَّهِ ۚ فَإِن تَوَلَّوْا۟ فَقُولُوا۟ ٱشْهَدُوا۟ بِأَنَّا مُسْلِمُونَ ٦٤

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „O Knygos žmonės (judėjai ir krikščionys)! Prieikime prie Žodžio, kuris yra lygus (arba tas pats) mums ir jums (pripažinkite, kas anksčiau buvo apreikšta visiems pranašams ir pasiuntiniams), nesame vergai (ir negarbiname) niekam, išskyrus Vienintelį Allahą, nepriskirsime jokių bendrininkų Jam (nieko, kad būtų Jam lygus), ir kad niekas iš mūsų nepriimtų kitų viešpačių, išskyrus Allahą.“ Jei jie nusisuka (atsisako), tada pasakyk (jiems): „Liudykite, kad mes (neneigiantieji pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir viską, ką Allahas Apreiškė per jį) pasidavėme (esame musulmonai – tie, kurie visiškai paklusę Allaho valiai).“