وَمِنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ مَنْ إِن تَأْمَنْهُ بِقِنطَارٍۢ يُؤَدِّهِۦٓ إِلَيْكَ وَمِنْهُم مَّنْ إِن تَأْمَنْهُ بِدِينَارٍۢ لَّا يُؤَدِّهِۦٓ إِلَيْكَ إِلَّا مَا دُمْتَ عَلَيْهِ قَآئِمًۭا ۗ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ قَالُوا۟ لَيْسَ عَلَيْنَا فِى ٱلْأُمِّيِّـۧنَ سَبِيلٌۭ وَيَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلْكَذِبَ وَهُمْ يَعْلَمُونَ ٧٥

Ir tarp Knygos žmonių (būtent žydų) yra tokie, kurie, jei jam patikėsite kintarą (didelę sumą) (turto), jis grąžins jums (patikėtą), bet tarp jų yra ir toks, kuris, kai patikėsi jam (tik vieną) dinarą, tai jis tau jo negrąžins, (kol tu) visą laiką nestovėsi ties juo. Taip yra todėl, kad jie (judėjai) pasakė: „Beraščiai neturi jokio kelio (nuodėmės) prieš mus (arabus) (apgaudinėti, daryti neteisybes jų atžvilgiu mums nėra nuodėmė, ir mes už tai nebūsime nubausti).“ Ir jie (judėjai) šmeižia Allahą žinodami (tai).